Dešimtmečio istorija: Motiejūnas su "Žalgirio" personalu dėl boikoto vos patys nežengė į aikštę

2019-02-19 12:27 extra77

zalgiris.lt

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai atsisako vykti į LKL rungtynes. Tokia žinutė klubo interneto svetainėje buvo išplatinta lygiai prieš 10 metų, 2009 m. vasario 19 dieną.

Tai buvo reali grėsmė – dėl tokio žaidėjų ultimatumo „Žalgiris“ tada kreipėsi į LKL, kuri sutiko dvikovą su Kėdainių „Nevėžiu“ perkelti keliomis dienomis vėliau. Tikėtasi, kad tiek laiko pakaks krizę komandoje suvaldyti.

Lygiai prieš dešimtmetį situacija „Žalgiryje“ buvo kur kas sudėtingesnė nei dabar. Dėl pernelyg optimiškai suplanuoto biudžeto, pasaulinės finansų krizės ir pasitraukusių rėmėjų „Žalgiris“ 2008–2009 m. sezone patyrė daugiau išbandymų nei bet kuriais kitais metais. Vienas iš jų – boikotuojamos rungtynės.

Šiuo metu rengiama knyga apie vieną iš keisčiausių ir įdomiausių „Žalgirio“ istorijos puslapių, apimančių sunkiausią finansinį klubo laikotarpį ir Vladimirovo Romanovo valdymo metus. Knygą planuojama išleisti balandžio mėnesį.

Kol kas siūlome trumpą ištrauką apie 2009 m. vasario 19 d. rungtynių boikotą.

Su boikoto grėsme „Žalgiris“ tą sezoną jau buvo susipažinęs. Tačiau priešingai nuo situacijos 2008 m. spalio mėnesį, kai žaisti atsisakė trys krepšininkai, šį kartą tai grasino padaryti visa komanda, ir to pasekmės būtų buvusios kur kas skaudesnės. Praleidus vienas rungtynes, būtų įskaitytas pralaimėjimas 0:20, o klubui skirta 40 tūkst. litų bauda. Pagal tuomečius kontraktus krepšininkai elgėsi absoliučiai teisingai – jeigu alga vėluoja 30 dienų, sutartis leido žaidėjams nebesportuoti. Jeigu dar 30 dienų – nebežaisti ir nutraukti sutartį, o pinigai priklausytų už visą sezoną.

Matydamas tokią situaciją klubo direktorius Paulius Motiejūnas ėmė svarstyti įvairius variantus – mažiau ir daugiau realius. Realiau atrodė galimybė „Žalgiriui“ registruoti dublerių komandos žaidėjus ir su jais žaisti tol, kol boikotą nutrauktų pagrindiniai krepšininkai. Ne tokia reali (ir net kiek komiška) galimybė buvo registruoti net klubo personalo narius, mokančius žaisti krepšinį. Vietą komandoje tokiu atveju veikiausiai būtų gavęs ir pats P.Motiejūnas, 5 kartus tapęs Lietuvos studentų krepšinio lygos čempionu su VDU komanda.

P.Motiejūnui tomis dienomis teko spręsti ir kitą dilemą – ką daryti su skolose įklimpusia „Žalgirio“ įmone. Į klubą plaukė pasiūlymai padėti įmonei bankrutuoti ir kurti naują viešąją įstaigą, nors to galbūt net nebūtų reikėję daryti: LKL tą sezoną debiutavo „Kaunas Triobet“ komanda, turinti LKL licenciją, ir „Žalgiris“ būtent iš jos galėjo perimti vietą stipriausioje šalies lygoje. Visgi bankroto variantas nustumtas į trečią planą ir apie jį rimčiau būtų svarstoma tik kraštutiniu atveju. Kitas variantas buvo restruktūrizacija. Į „Žalgirio“ biurą buvo atvykusi ir tokias paslaugas teikianti įmonė, kuri išdėstė visą veiksmų planą: į klubą tokiu atveju ateitų administratorius, kuris pradėtų tvarkyti situaciją ir kontroliuotų kiekvieną veiksmą. Toks variantas buvo svarstytas rimčiau, kol jį atmetė Eurolyga – šios nuostatuose numatyta, kad bankrotas ir restruktūrizacija reiškia tik viena – ilgalaikės licencijos praradimą. „Žalgiriui“ tada artėjo prie pabaigos trejų metų A licencijos sutartis ir kaip tik 2009 m. vasario 17-ąją Romoje buvo sprendžiama dėl naujosios licencijos paskyrimo.

Į Italijos sostinę nuvykusiam „Žalgirio“ vadovui reikėjo pristatyti klubo finansus, atskleisti visas skolas ir planą jas panaikinti. Planas buvo paprastas – kaip nors pabaigti esamą sezoną, vasarą stipriai jauninti komandą ir išdėlioti skolų mokėjimo grafiką per kelerius metus. P.Motiejūnas buvo tikras, kad su tuo metu komandoje buvusiais lietuviais pavyks susitarti be teismų ir šie neapsunkins tokio perstatymo plano. Sportiniu principu Eurolygai toks variantas nebuvo patrauklus: tai reiškė, kad antrajame ešalone paskutinius kelis sezonus buvusi komanda dar labiau susilpnės. Kita vertus, tai buvo Arvydo Sabonio klubas, mieste, kuris beprotiškai myli krepšinį, kuriame statoma nauja didžiulė arena, turinti jauną ir įtikinamai kalbantį vadovą. Tokie tuometiniai „Žalgirio“ pranašumai nusvėrė milžiniškus minusus dėl biudžeto – Eurolyga „Žalgiriui“ įteikė ilgalaikę (neapibrėžto laikotarpio) A licenciją, kuri paklojo pamatus tolimesnei klubo veiklai ir ilgam įtvirtino vietą stipriausių Europos komandų turnyre. Gerų žinių turnyre sulaukė ir LKL – jos čempionams buvo paskirta vieta Eurolygoje, o tai reiškė galimybę Lietuvai turėti dvi komandas stipriausių Europos krepšinio klubų varžybose.

Tos pačios dienos vakare „Žalgiris“ BBL rungtynėse namie 81:72 susitvarkė su „Valmiera“ komanda iš Latvijos ir tai, pagal tuo metu sklandžiusią neoficialią informaciją, turėjo būti paskutinė dvikova prieš boikotą. Po dviejų dienų vykusio mačo su „Nevėžiu“ žalgiriečiai grasino nežaisti. Visgi po rungtynių Kaune niekas apie tai garsiai nepasakė.

„Ar žaisime? Bus matyti. Iki ketvirtadienio daug laiko“, – antradienį vakare, kalbėdamas po rungtynių su „Valmiera“, sakė Paulius Jankūnas.

„Pasiruošimo planas rungtynėms su Kėdainių „Nevėžiu“ vyksta. Iki ketvirtadienio dar daug laiko“, – analogiškai tuomet atsakė treneris Gintaras Krapikas. Lyg būtų maža išbandymų darbe, kitą rytą „Žalgirio“ treneris patyrė kuriozinį praradimą: liko be ratų. Ryte atėjęs prie klubo išduoto „Renault“ automobilio, jis šį rado paremtą plytomis.

Kad žaidėjai atsisako žaisti, „Žalgiris“ oficialiai patvirtino vasario 19-ąją. Dieną, kai komanda turėjo važiuoti į Kėdainius, oficialioje „Žalgirio“ svetainėje internete pranešta, kad krepšininkai nesutinka to daryti, o klubas prašo LKL rungtynes nukelti į sekmadienį. Pranešime rašoma, kad jeigu rungtynės su „Nevėžiu“ nebus nukeltos, tai pakenks „ne tik Kauno „Žalgirio“ komandos, bet ir Lietuvos krepšinio lygos prestižui ir ilgai kurtam jos įvaizdžiui“.

LKL išgirdo „Žalgirio“ prašymą ir beprecedenčiu sprendimu jį patenkino, nukeldama mačą į sekmadienį, nors „Nevėžio“ komanda su tuo ir nesutiko. Kėdainių klubas buvo dvikovos šeimininkas ir nenorą nukelti dvikovą motyvavo tuo, kad bilietai į mačą jau išparduoti, o laiko iki dvikovos likę labai mažai.

„Mūsų niekas net neklausė, gavome raštą, kad rungtynės yra perkeltos, ir viskas“, – „Respublikoje“ cituotas „Nevėžio“ klubo direktorius Arūnas Danilevičius.

Patvirtinimas apie žaidėjų boikotą ir sprendimas nukelti rungtynes Lietuvoje sukėlė didžiulį ažiotažą, o krepšinio pasaulyje – ir pasipiktinimą.

„Buvo aiškiai pažeisti LKL nuostatai, – komentuodamas lygos sprendimą nukelti rungtynes, tuomet „Respublikai“ kalbėjo „Lietuvos ryto“ klubo valdybos pirmininkas Jonas Vainauskas. – Kėdainių klubas nesutiko perkelti rungtynių, bet tai buvo padaryta. Tai neįtikėtina. Manau, tokį sprendimą priėmęs LKL valdininkas turi sulaukti paties griežčiausio LKL valdybos nuosprendžio. Taip tyčiotis iš klubų negalima.“

Tą pačią dieną iš prekybos buvo išimta ir artimiausių „Žalgirio“ namų rungtynių bilietų pasiūla. Priežastis: bijoma, kad jos gali neįvykti.

„Žalgirio“ žaidėjų vardu garsiausiai kalbėjo Jonas Mačiulis, kirtęs ir Arvydui Saboniui, ir Gediminui Navikauskui.

„Atidavėme visas jėgas per LKF finalus ir taip toliau, o dabar žmonės mato, kokį mes, atsiprašant, š… malame varžybose ir kaip mes vos keliais taškais laimime prieš silpnesnes komandas, – tinklapiui „BasketNews.lt“ sakė J.Mačiulis. – Nėra noro žaisti, o po to visi nepatenkinti, kad nežaidžiame. Bet vadovai nieko nedaro. Iš jų pusės neteisinga iš mūsų kažko reikalauti, kai jie patys totaliai nieko nedaro. Klubo prezidentas [Arvydas Sabonis] nesugeba atvažiuoti ir pasakyti vyrams kažko. Grįžta į Lietuvą, nepasirodo ir išvažiuoja atgal į Ispaniją nieko nepasakęs. Tai – totali nesąmonė. Sutartis su žaidėjais pasirašinėjo Gediminas Navikauskas. Ir kaip jis galėjo garantuoti tą biudžetą, aš nesuprantu. Niekas nesupranta. Mūsų nuomone, jis yra kalčiausias, o ne Paulius Motiejūnas – žmogus, kuris atėjęs bando suktis iš padėties, bet dabar tapo patrankų mėsa. Čia kalčiausi buvę vadovai, tie, kurie pasirašinėjo kontraktus.“

Lyg kirčių iš įvairių pusių būtų maža, tos pačios vasario 19-osios vakarą paskelbta, kad Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, jog areštas viešajai įstaigai „Žalgirio rėmėjas“ paskirtas pagrįstai ir teisėtai. Ši laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta išnagrinėjus buvusio klubo žaidėjo Vilmanto Dilio ieškinį dėl 127 tūkst. litų skolos priteisimo. Skolos „Žalgirį“ vijosi visur, kur tik pažvelgsi.

Žibalo į ugnį kitą dieną įpylė „Lietuvos rytui“ vadovavęs, buvęs ilgametis „Žalgirio“ žaidėjas Rimas Kurtinaitis. Kalbėdamas tinklalapiui „alfa.lt“, jis pareiškė, kad šioje istorijoje mato tik vieną išeitį: užkalti sporto halės langus lentomis ir padėti tašką istorijoje.

„Situacija aiškiau nei aiškesnė. Užtenka tų žaidimų… Tokia suma pinigų neatsiras per dvi tris dienas. O kas norės investuoti į skolose paskendusį „Žalgirį“? Jūs taip darytumėte? – klausė R. Kurtinaitis. – Tai nežmoniški pinigai. Galbūt atsiras, kas norės įsigyti „Žalgirio“ vardą už milijoną. Bet tik vardą.“

R.Kurtinaitis to nežinojo, bet tuo pat metu, kai jis pasakė šiuos žodžius, Vilniuje, A.Smetonos gatvėje, vyko susitikimas dėl milijono „Žalgiriui“ skyrimo. Milijono, išgelbėjusio „Žalgirio“ sezoną ir galbūt komandos vardą.




(Komentarai rašomi Intensedebate platformoje. Įžeidžiančius ir draudžiamus komentarus periodiškai šaliname. Informuokite apie pažeidimus.)


...